išalkęs

išalkęs
išálkęs, išálkusi dlv. Jéigu tù tai̇̃p išálkęs, tai̇̃ užsùkime į kavinùkę paválgyti.

.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • išalkusi — išálkęs, išálkusi dlv. Jéigu tù tai̇̃p išálkęs, tai̇̃ užsùkime į kavinùkę paválgyti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išalkti — 1. intr. SD59, K labai įsinorėti valgyti, išbadėti: Bevaikščiodami jie išalko P.Cvir. Ir aš išalkau valgyti J.Jabl. Išalkusiamujam užgynei duonos savo BBJob22,7. ^ Išalkusiam duona rūp VP19. Džiaugėsi kaip išalkęs vargdienis plutelę primestas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perkąsti — tr. 1. R, SD295 perkrimsti: Šuva avelę perkando Rm. Perkąs riešutą J. Jis buvo taip išalkęs, kad būtų ir gyvą šunį perkandęs V.Mont. Trejų metų šuo neparkąstų (tokie stori autai) Šts. ^ Kiauto neperkandęs, branduolio nevalgysi Lkv. 2. užvalgyti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • valgyti — valgyti, o, ė KBI35, Š, Rtr, DŽ, FrnW, KŽ 1. tr., intr. SD147,49, SD288, H, H173, R, MŽ, Sut, K, J, L vartoti maistą, maitintis, sotintis: Miegmi, valgau, geriu iki soti SD44. Bent prieš valgydamas nusiprausk J.Jabl. Čia jų valgyta Jn. Vaipydamas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lakstus — lakstùs, laksti̇̀ bdv. Lakstùs vai̇̃kas visadà išálkęs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • laksti — lakstùs, laksti̇̀ bdv. Lakstùs vai̇̃kas visadà išálkęs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • spagečiai — spagèčiai dkt. Išálkęs ji̇̀s gãli sukir̃sti didžiáusią lė̃kštę spagèčių …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • sušliurpti — sušliur̃pti vksm. Išálkęs bùvo, vi̇̀są sriùbą sùšliurpė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • alkanas — alkanas, à adj. (3a), (1) 1. SD59, R380, Brsl išalkęs, jaučiantis alkį, nesotus: Aš dar alkanas K. Alkanas duoną ir kanda, ir akimis ryja Vlk. Ligonys, alkanieji, pavargėliai, paniekintieji ..., linksminkitės DP273. Nenoriu jų alkanų paleist ing …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apgailėti — 1 apgailėti 1. tr. jausti gailestį: Aš apgailiu tave, kad tu išalkęs LC1882,23. Apgailėjom apverkėm – mislijom, kad jau miręs Jnšk. Vyras dažnai apgailėdavo savo mirusią žmoną rš. Nėra tėvo motynėlės, nėr kam apgailėt Lp. ^ Mirk – būsi apgailėtas …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”